Visą praėjusį savaitgalį Vilniuje vykęs tarptautinis vaikų futbolo turnyras “BFA CUP” išsiskyrė žaliai-baltųjų pergalėmis – “Žalgiriečio” futbolo akademijos komandos turnyre triumfavo ir tarp 2007, ir tarp 2005 metų gimimo vaikų komandų.

2005 metų gimimo komanda pirmąjame varžybų etape kovojo „C“ grupėje ir įveikė visus varžovus: net 9:1 sutriuškino sostinės „BFA Vilnius-2“ komandą, ne ką mažiau - 8:0 „nušlavė“ Lenkijos Lomžos LKS „Lomža“ ir tik rungtynėse su FC „Minsk“ iš kaimyninės Baltarusijos, kurias žalgiriečiai laimėjo 3:1, turėjo kiek rimčiau paplušėti tiek žaliai-baltųjų vartininkas, tiek visa komanda. Reiktų pažymėti, kad žaisdami su baltarusiais žalgiriečiai pirmieji praleido įvartį, tačiau atsitiesė ir varžovams atseikėjo net tris.

„Negailestinga“ atkrintamųjų varžybų sistema turnyro pusfinalyje „Žalgiriečio“ kaip „C“ grupės nugalėtojų komandą suvedė su „A“ grupės nugalėtojais svečiais iš Latvijos FC „Marupe“ komanda.

Čia jau vyko itin atkakli kova, nors jau ketvirtąją rungtynių minutę jaunieji žalgiriečiai pirmavo 2:0. Tačiau po praleisto įvarčio „braliukai“ anaiptol neketino pasiduoti – jie kovojo ir netrukus jiems pavyko įmušti - „Žalgirietis“ persvara sumažėjo iki 1:2. Ir tik įmuštas trečiasis įvartis leido lengviau atsikvėpti žalgiriečiams, kuris ir įtvirtino galutinę žaliai-baltųjų pergalę 3:1. Įvarčius pusfinalyje varžovams mušė Mantas ir Lukas.

Sekmadienį vykusiame varžybų finale laukė dar viena Latvijos komanda iš Rigos – visada solidžiai pagal demonstruojamą žaidimą atrodanti „Super Nova“ komanda, kuri išvakarėse varžybų pusfinalyje 3:1 įveikė gan pajėgią „Tukums“ komandą iš Latvijos.

Finale, kaip ir dera finalui, dramos netrūko. Žalgiriečiai pirmavo po Manto sėkmingai realizuoto baudos smūgio, kurį veržliu prasiveržimu „uždirbo“ Lukas. Trenerio R. Klimavičiaus vadovaujami vyrukai visas rungtynes sėkmingai gynėsi, nevengdami ir itin pavojingai kontraatakuoti bei patys palaikyti kamuolį, tačiau likus vos minutei iki rungtynių pabaigos suklydo gynyboje, ir po apmaudaus epizodo kamuolys atsidūrė žaliai-baltųjų vartuose. Galutinis rungtynių rezultatas tapo 1:1 ir dvikovos nugalėtojui išaiškinti skelbiama baudinių serija, kurioje žalgiriečiai pademonstruoja itin „šaltus nervus“ ir pavydėtiną tikslumą. Pirmasis itin tiksliu smūgiu įvartį įmuša Matas, tačiau tuo pačiu atsako ir varžovas, nors vartininkas Dovydas atspėja smūgio kryptį ir šuolyje beveik siekia kamuolį. 1:1. Tada tiksliai smūgiuoja Mantas, o varžovai kamuolį pasiunčia virš vartų. Lemiamą smūgį atlieka Lukas ir kamuolį pasiunčia tiksliai į varžovų vartus. Latviai trečio šanso jau neturi ir baudinių seriją pralaimi 1:3. „Žalgirietis“ triumfuoja - žaliai-balti šoka pergalės šokį lydimi gausių komandos sirgalių aplodismentų.

Ką tik pasibaigusio turnyro įspūdžiais su „zalgirietis.lt“ maloniai sutiko pasidalinti 2005 m. nugalėtojų komandos treneris Remigijus Klimavičius.

- Kaip jaučiasi naujai „iškepti“ turnyro nugalėtojai?

- Labai geras jausmas... Smagu matyti laimingus, iš džiaugsmo šokinėjančius vaikus. Po įnirtingų kovų komanda įrodė, kad yra verta medalio. Puiki gynyba, tiksli vartininko reakcija, kovingumas, ryžtas, noras nugalėti – tai privedė komandą prie pergalių ir pirmos vietos. Sustoti ir „užmigti ant laurų“ nežadame- yra kur tobulėti, dar daug yra tikslų ir siekių.

- Šįmetiniame „BFA CUP“ 2005 m. gimimo vaikų turnyre dalyvavo tikrai pajėgios Latvijos, taip pat Baltarusijos, Lenkijos, Estijos, stipriausios Vilniaus komandos. Visas jas galutinėje turnyro lentelėje Jūsų vadovaujama komanda paliko sau už nugaros... Ar tai reiškia, kad galime ne tik kaip lygus su lygiais kovoti, bet ir laimėti prieš pajėgiausias šios amžiaus grupės kaimyninių šalių komandas?

- Kaip matote, įrodėme, kad galime kovoti su stipriu ir pajėgiu varžovu. Esame pakankamai stiprūs ir gerai pasiruošę, kad jį nugalėtume. Nors futbolas yra nenuspėjamas - viena klaida, nesėkmingai susiklosčiusi baudinių serija, kitos nenumatytos aplinkybės gali lemti čempiono vardą ir nesvarbu, kad visas varžybas komanda pirmauja. Džiaugiamės, kad sėkmė nuo mūsų nenusisuko.

- Kaip vertinate šio turnyro bendrą komandų sportinio meistriškumo lygį?

- Komandų lygis buvo vidutinio meistriškumo, turnyro rezultatai kalba patys už save.

- Prieš savaitę Vilniuje vykusiame tarptautiniame „Ateities Cup“ turnyre varžybų ketvirtfinalyje tik po atkaklios kovos nusileidote turnyro nugalėtojams Latvijos FS „META“ klubo atstovams. Ar tai byloja, jog Jūsų vadovaujami žalgiriečiai jau pribrendo ir tarptautinėms pergalėms?

- Manyčiau, kad taip. Nieko nėra neįmanomo. Rungtynių rezultatas, ar bus iškovota pergalė priklauso nuo žaidėjų pasiruošimo lygio, atsidavimo, nusiteikimo konkrečioms varžyboms. Mes dirbame labai daug, treniruojamės pilnu pajėgumu, kaskart keliam kartelę vis aukščiau ir tikimės, aišku, gerų rezultatų, pergalių.

- Šįmetiniame „BFA CUP“ turnyre šioje amžiaus grupėje iš Lietuvos komandų pasirodėte geriausiai. Ar pergalė šiame turnyre – rimta paraiška į Lietuvos čempionato auksą šioje amžiaus grupėje?

- Visada tikiesi geriausių rezultatų. Kiekvienos komandos žaidėjai, treneriai svajoja apie aukščiausią įvertinimą, apie „auksą“. Bet prieš tai laukia dar dideli iššūkiai, tikslus, ryžtingas teisingas žaidimas, klaidų aikštėje vengimas. Teigiamam rezultatui pasiekti reikia įdėti daug pastangų, pasiaukojančio įdirbio treniruočių metu, reikia kryptingai tobulėti. Nė viena vaikų futbolo komanda nestovi vietoje – nuolat gerina savo žaidimo kokybę, siekia užsibrėžto tikslo būti pirmais...Todėl reikia labai stengtis ir „neužmigti ant laurų“.

- Sakoma, kad jei vaikai žaistų tobulai, vaikų komandų treneriai liktų be darbo – jų paslaugų komandai jau nereiktų...Ar Jums negresia netekti darbo, jei Jūsų vadovaujami vaikai skins tik pergales ir žais tobulai? Ko dabar labiausiai dar trūko, kad žaidimą galėtume vadinti tobulu?

- Tobulai net Pasaulio futbolo čempionai vokiečiai ar Ispanijos FCB nežaidžia... Gal reikėtų atlikti tyrimą ir leisti vaikams be trenerio dalyvauti turnyre (jaukiasi). Kokią jie pasirinktų taktiką, kokia schema žaistų, kokias pozicijas žaidėjai užimtų, įdomu, ar jie atliktų reikiamu metu keitimus ir dar begalė klausimų kyla, kaip visa tai atrodytų, kokių rezultatų komanda pasiektų be trenerio vadovavimo...? Turnyre dar trūko ramesnio, apgalvoto žaidimo. Skubėjimas, susikoncentravimo, susikaupimo stoka, kamuolio grąžinimo atgal, „sienelės“ žaidimo, kamuolio krypties keitimo, draugo pasaugojimo, neišnaudotos progos – visa tai pakiša koją rungtynėse. Kasdienių treniruočių metu, metai iš metų, mokomės vengti šių klaidų.

- Kas komandos žaidime Jus kaip trenerį džiugino ir kokius konkrečiai žaidimo aspektus komandai dar reiktų pagerinti?

- Džiugino gynėjų žaidimas. Puikiai gynėsi, vienas kitą nuolat saugojo, draugiškai gelbėjo pavojingų atakų metu. Apsigynę puikiai išvesdavo komandos draugus į greitą puolimą. Puolime trūko aštrumo, veržlumo užbaigiant atakas. Buvo ne viena proga, kuri puolėjų liko neišnaudota iki galo. Kartais buvo perlaikomas kamuolys, o ataka nutraukiama, trūko „susikalbėjimo“ žaidimo metu, nors nuolat tai akcentuoju. Todėl žaidimą dar reikia gerinti ir stengtis kaip galima mažiau klysti. Džiugu buvo matyti vieningą, kovingai nusiteikusią komandą. Atsargoje buvę žaidėjai jaudinosi, nuoširdžiai džiaugėsi, pergyveno už aikštėje esančius draugus. Svarbu, kad tokio amžiaus žaidėjai palaiko vienas kitą, stengiasi pagelbėti vienas kitam, nepyksta dėl komandos draugo klaidų, o stengiasi bendromis jėgomis jas ištaisyti. Komandos narių ir palaikančiųjų tėvelių pozityvas labai džiugina.

- Kurie komandos žaidėjai labiausiai išsiskyrė turnyre?

- Gynėjai Nedas K., Matas G., vidurio saugas Mantas M., puolėjas Lukas Š. ir, be abejonės, vartininkas Dovydas. Galima drąsiai vardinti visus komandos narius, kurie negailėjo ir atidavė nemažai jėgų bei užsispyrimo liedami prakaitą futbolo aikštėje turnyro metu.

- Šiais metais į komandą įsiliejo keletas naujų berniukų. Kokias pozicijas komandoje jie sustiprino?

- Labai džiugu, kad į mūsų komandos gretas įsiliejo vartų sargas Dovydas. Jo atkaklumas, drąsiai atremti pavojingi varžovų smūgiai komandai davė daugiau pasitikėjimo, saugiau jautėsi komandos draugai. Varžovams sunkiai sekėsi pramušti sunkiai permušamą Dovydo „sieną“, nemažai atakų buvo vartininko atremta. Komandoje turime naujoką saugą Joną, kuris pilnai dar neatskleidė visų savo galimybių aikštelėje. Manau, ir jis tikrai perspektyvus žaidėjas.

- Komanda turnyre išsiskyrė savo kovingumu ir vienybe tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. Vaikai aikštėje kovojo dėl kiekvieno aikštelės metro, jų akyse visada degė ryžtas laimėti... Ar tai trenerio nuopelnas? Kaip pavyko taip sutelkti komandą ir „užvesti“ vaikus, juk ne visi šie vaikai kartu treniruojasi, o susitinka tik varžybose?

- Svarbiausia - teigiamos emocijos, saviįtaiga ir trenerio teigiama įtaka kiekvienam žaidėjui. Vaikams svarbu žinoti, kad jie yra pajėgūs įveikti varžovą, nuteikti juos pergalingai kovai, būtina agitacija ryžtingumui sustiprinti. Jei rezultatas ir ne komandos naudai, negalima leisti vaikams nukabinti nosies, jiems būtina motyvacija. Vaikams svarbu žinoti, kad jie nėra silpnesni, prasčiau žaidžiantys, o varžovas neįveikiamas... Turnyruose susitinka daugmaž vienmečiai su tokiomis pačiomis galimybėmis kaip ir jie. Jeigu jau dalyvaujame savo noru turnyre, tai turime atiduoti visą save aikštelėje iki paskutinio teisėjo švilpuko.

- Kokie artimiausi turnyrai laukia naujai „iškeptų“ nugalėtojų?

- Turėsime pora tarptautinių turnyrų Utenoje, laukia salės futbolo čempionatas Vilniuje.

- Ar komandos sirgaliai ir vaikų tėveliai gali būti ramūs, jog „neužmigsite ant laurų“?

- Kaip ir gyvenime, po aukšto pakilimo gali žemai kristi. Tam turi irgi būti pasirengęs. Žmogus daug dalykų negali nuspėti, o juolab išgauti sėkmės formulės. Gali sužaisti puikias varžybas su stipria komanda, jas laimėti, bet kitąsyk, sėkmei nusisukus, gali silpnai pasirodyti su vidutinio meistriškumo komanda. Kamuolys apvalus, daug netikėtumų ši sporto šaka pažeria. Tuo ir įdomus futbolas, kuris pritraukia viso pasaulio aistruolius ir gerbėjus.

- Ir pabaigai intriguojantis klausimas: daugelis Lietuvos vaikų trenerių tarp 2005 metų gimimo vaikų Lietuvos komandų pajėgiausia laiko Vilniaus Futbolo mokyklos trenerio E. Malkevičiaus vadovaujamą komandą. Ar esate pasiruošę šiai komandai rimtai „kibti į atlapus“ jau dabar?

- Trenerio E. Malkevičiaus komanda demonstruoja puikiai sustyguotą ir gražų žaidimą. Manau, esame pajėgūs ir pasiruošę „kibti į atlapus“ ne vienai šios vaikų amžiaus grupės pajėgiai tiek Lietuvos, tiek užsienio futbolo komandai.

- Ačiū už Jūsų atsakymus ir didelės sėkmės kovojant dėl pergalių ateityje.

- Dėkoju.