Atkrintamosiose rungtynėse burtai mus suvedė su FK "Granitas" komanda. Pirmąsias rungtynes žaidėme N. Vilnioje, kur jau pačioje rungtynių pradžioje grubiai suklydę "paleidžiame" varžovus į priekį 0:2.

 Robertas švelnina rezultatą 1:2, bet kėlinį pralaimime ...1:4. Tarsi, kovėmės kaip liūtai, bet įmušti niekaip nesisekė, o dar antrojo kėlinio pradžioje 1:5...ir komanda prabudo. Pirmasis signalą atsitiesti komandai siunčia Simonas 2:5. Varžovai turėdami tik vieną padorų keitimą pavargsta, o mes keisdami ketvertais išlaikome aukštą spartą ir po Makso bei Kipro įvarčių jau 4:5. Rungtynių pabaiga priklauso mums, bet Kipras, Maksas, Simonas ir Robkė švaisto puikias progas. O tas vienas įvartis, kaip parodė atsakomosios rungtynės galėjo būti auksinis. Nors ir pralaimėjome, bet žaidimas ir kova teikė neblogų vilčių po kelių dienų rungtynėse manieže.

Antrose rungtynėse aktyviai pradėjome jau nuo pat pradžios. Robertas pelno įvartį ir mes priekyje 1:0. Dar vienas Roberto prasiveržimas ir jau 2:0. Tačiau kėlinio pabaigoje praleidžiame įvartį ir pastarasis baigiasi rezultatu 2:1, kuris mums tinka, nes išvykoje esame įmušę daugiau įvarčių. Antrasis kėlinys mums nieko blogo nežada, nes Simonas muša dar vieną įvartį ir "Žalgirietis" jau priekyje 3:1. Laiko ne perdaugiausiai, bet svečiai muša net du įvarčius ir lygina rezultatą 3:3. Lieka tik kelios minutės iki rungtynių pabaigos, svečiai "tempia gumą", todėl arbitras prideda dvi minutes, kurių metu susikuriame dvi puikias šimtaprocentines progas ir ...jų neišnaudojome. Įmušę bent vieną būtume laimėję rungtynes 4:3, o bendras rezultatas taptų 8:8, bet, dėl daugiau įvarčių įmuštų išvykoje iškovotume kelialapį į pusfinalį, tačiau... su ašaromis akyse tenka palikti aikštę. Treneriai ir tėveliai liko patenkinti vaikų užsivedimu, kovingumu. Nors ir nepavyko peržengti šio barjero, tačiau vaikinukai už savo žaidimą nusipelno gero žodžio ir palaikymo. Dėkui vaikams už žaidimą, tėveliams už aktyvų palaikymą, o pergalių ilgai laukti nereiks, jos ne už kalnų.