Praėjusį sekmadienį dvejomis komandomis pajudėjome Panevėžio link. Tiesa, ne visi galintys ir norintys tą padarė, nes ligos tiesiog „iššienavo“ žalgiriečius ir vietoje planuojamų 24 vaikų išvyko 16 bei prigriebėm dėl to jaunesnį Aleksą O., . Kaip vėliau pasirodė žaisti visą dieną turnyre po 8-9 žaidėjus vienoje komandoje yra labai sunku ir kitą dieną vaikai greičiausiai jautė intensyvaus žaidimo pasėkmes – skaudančius raumenukus. O ką kalbėti apie vartininką Justą, kuris lyg voverė strakaliavo už I ir II komandas, praktiškai be normalaus poilsio.

Paskutines I rato rungtynes lapkričio 29d. žaidėme Kaune su vietos „FM – Spyris“ komanda ir patyrėme pralaimėjimą rezultatu 3:6. Rezultatas atrodo pagal įvarčių gausą įspūdingas, bet iš tikrųjų jis galėjo baigtis ir pvz. 10:15 ar kitais dviženkliais skaičiais. Priežastis: sušalusi aikštė lyg asfaltas, pastovėti ant kojų praktiškai neįmanoma. Dieną temperatūra buvo 8-9 laipsniai žemiau nulio.